Mintis, kad augalai turi jausmus ir sąmonę, veikia žmones, buvo išreikšta jau seniai. Dar XIX šimtmetyje filosofas Gustavas Femneris savo darbuose tvirtino, kad augalai turi dvasią.

Prieš šimtą metų žymus indų fizikas ir botanikas Džagadis Čandras Bozė tvirtino, kad augalai, kaip ir gyvūnai reaguoja į fizinius poveikius bei dirgiklius. Jis tvirtino, kad augalai reaguoja ne tik į smūgius, bet ir į šalia jų esančių gyvūnų ar žmonių skausmą. Tiesa, mokslininkas šio reiškinio nesugebėjo apibūdinti pavadindamas jį elektriniu efektu. Jo darbai nebuvo pripažinti, o patį mokslininką pradėjo laikyti kuoktelėjusiu mistiku.

Panašaus likimo susilaukė ir kitas mokslininkas - botanikas Džozefas Sainelas. 1927metais jis išleido knygą "Šeštasis jausmas", kurioje tvirtino, kad augalai turi aiškiaregystės savybę. Dž.Sainelą visi laikė keistuoliu, tačiau savo teoriją mokslininkas pagrindė įdomiais eksperimentais, kurių nesugebėjo paneigti net patys aršiausi jo priešininkai. Stebėdamas, kaip vijoklinės gėlės randa kelią iki artimiausios atramos (kuolelio ar į sieną įkaltos vinies), Sainelas pastebėjo, kad augalas visada pasirinkdavo artimiausią, seniausią ir kreiviausią atramą, už kurios galėdavo geriausiai užsikabinti.

Lipnūs balų augalo saulašarės, mintančios vabzdžiais, plaukeliai pasistoja piestu, jei negali pasiekti netoliese esančių vabzdžių. Mokslininkas atliko tokį eksperimentą: pasmeigęs ant adatos negyvą musę, priartindavo prie augalo ir jo lapeliai plaukeliai iškart sureaguodavo. Tęsdamas eksperimentą mokslininkas pastebėjo, kad saulašarė ne tik nustatydavo prie jos artėjančio vabzdžio kryptį, bet ir atspėdavo, ar artėjantis prie jos objektas yra valgomas ar ne. Bandymų rezultatai patvirtino, kad į nevalgomus objektus augalo plaukeliai nereaguodavo. Tokius nepaaiškinamus reiškinius mokslininkai vertina kaip anomalius, kiti stengiasi juos pavadinti elektrosignalizacijos elektrofiziologiniais reiškiniais, tačiau kad augalai gali protauti, lyg susitarę vieningai atmeta.

1960 metais buvo paskelbtas profesoriaus Beksterio darbas apie augalų reakciją į žmonių emocijas. Šią teoriją buvo stengiamasi kuo greičiau paneigti, tačiau rusų mokslininkai Dubovas ir Puškinas patvirtino ją eksperimentais naudodami elektroencilografinę aparatūrą, jie užfiksavo augalų reakciją į žmonių nuotaikos pokyčius. Šiems bandymų rezultatams vėl buvo bandoma prieštarauti tačiau mokslininkai tęsė bandymus. Užhipnotizuotų žmonių grupė buvo prašoma nukreipti savo pykčio ar pasigerėjimo jausmus tik į vieną iš daugelio prieš juos esančių augalų. Visų nuostabai, nors aparatūra buvo prijungta prie kiekvieno augalo, reaguodavo tik vienas - tas, į kurį būdavo nukreiptos žmonių emocijos.

Nagrinėjant augalų mįslingai galingus poveikius žinoma daug faktų kurie užfiksavo kaip medžių šaknys suskaldo uolas, sugriauna namų pamatus drauge ir pačius pastatus. 1984 metais anglų spaudoje buvo plačiai aprašytas fenomenalus atvejis, kai pievagrybiai augdami suardė modernų, gurdonu dengtą Anglijos kelią. Kelio dangai iš pradžių išsipūtus, vėliau ir suirus, pasirodė trapios pievagrybių galvutės, kurias lengvai galima sutraiškyti rankomis. Na o jos sutraiškė modernią kelio dangą. Kaip tai galėjo nutikti, paaiškinti kol kas nesugeba niekas.

1966 metais amerikietis Klintas Beksteris - melo detektoriaus poligrafo išradėjas prie šio prietaiso prijungė naminį augalą, norėdamas ištirti, kokiu būdu augalas ima vandenį iš grunto. Melo detektorius matuoja kraujo spaudimą, kvėpavimą, nesąmoningus raumenų judesius ir nedidelius elektrinio odos laidumo pokyčius. Laistydamas augalą, mokslininkas tikėjosi, kad nuo drėgmės augalo elektrinis laidumas padidės, tačiau nutiko priešingai - laidumas sumažėjo kaip ir žmogaus, jaučiančio malonius jausmus. Nustebintas tokios augalo reakcijos mokslininkas pyktelėjęs pagalvojo, kad reikėtų augalą su kuriuo eksperimentavo, sudeginti. Po tokios minties jis iškart pastebėjo, kad prietaiso rodyklė pašoko taip, kaip išgąsdinto žmogaus atveju. Toliau eksperimentuojant su augalu, pasirodė, kad jis sugeba skaityti mintis ir atspėti žmogaus ketinimus. Vėliau vieno iš draugų Beksteris paprašė, kad tas padarytų kažką blogo jo mėgstamiausiai naminei gėlei filodendrai. Stebėdamas prietaisus, mokslininkas pastebėjo, kad gėlė "susijaudindavo", kai įeidavo ją kankinęs žmogus, ir nurimdavo įėjus šeimininkui. Nagrinėdamas augalų reakciją į mirtį, mokslininkas pasinaudojo elektroniniu rendamaizeriu. Jis metė krevetes į verdantį vandenį ir stebėjo augalo reakciją. Augalas reagavo tik tuomet, kai buvo verdamos gyvos krevetės. Visa tai neįtikėtina, tačiau tikra. Augmenija skleisdama savo virpesius daro praktiškai nejuntamą poveikį, kuris daro stiprų poveikį mūsų gyvenimui. Nuo tinkamos vietos augalams parinkimo balkonuose, sode ar patalpose priklauso gyvybinių energetikos srautų judėjimas mūsų aplinkoje. Būtent augmenija dažnai apsaugo žmogų nuo jį supančių neigiamos energijos srautų. Tačiau atkreipkite dėmesį į tai, kad teigiamą poveikį jums turės bet kokie augalai. Gerai jei jūsų kambarinės gėlės yra aptakių formų, dar geriau jos suformuoja savotišką "kepurę" - tokia sferinė forma harmonizuoja energetinį balansą. Gerai jei patalpose yra vijoklinių augalų jie gali gan tolygiai ekranuoti neigiamą energiją spinduliuojančius šaltinius. Augalų ir gėlių pagrindinė paskirtis sustiprinti tą energetikos rūšį kurios jums trūksta.

Geriausios augalų patalpinimo vietos:

1. Patalpos, kuriose užsistovi energetiniai srautai.
2. Virš knygų spintų ir lentynų.
3. Svetainėse, valgomuosiuose, pasitarimų ir konferencijų patalpose.

Augalų netalpinkite:

1. Centrinėje patalpų dalyje.
2. Virtuvėse ir miegamuosiuose.

Labai svarbu individualiai naudojant radiostezijos metodiką parinkti tinkamiausią jūsų aplinkos augmeniją. Labai gerai, jei jūsų patalpų augmenija su aptakiais, apvaliais lapais. Dar geriau jei augmenija suformuoja savotiškas lapijos "skrybėles" kurios savo sferinėmis formomis labai gerai subalansuoja energetinius srautus. Prie kompiuterio ar televizoriaus pastatytos gėlės sumažins kenksmingą elektromagnetinių bangų spinduliavimą. Gėlės patalpose visada yra teigiamos energijos šaltiniai, kurie harmonizuoja patalpų energetiką. Nuvytusios, ligotos gėles skleidžia neigiamą energiją ir jų reikia vengti.

Pagrindinės mūsų žaliųjų draugų praktinio panaudojimo taisyklės yra sekančios:

1. Kuo stambesnis augalas tuo daugiau energijos jis išspinduliuoja.
2. Nors teigiamos energijos didinimas patalpose daugeliu atveju teigiamas faktorius, tačiau būtina įvertinti energetinės pusiausviros principą - augmenija patalpose turi būti proporcinga patalpos dydžiui.
3. Augalai, kurių augimas dirbtinai stabdomas (pavyzdžiui, bonzai) nors būna originalūs, tačiau patalpose sukuria blogą energetiką. Tokių augalų radiostezija nepataria auginti.
4. Žydintys ir vaisius mezgantys augalai išspinduliuoja žymiai daugiau energijos nei nežydintys augalai.

Atkreipkite dėmesį iš kokio medžio padaryti jūsų baldai, nes ir tai vaidina didelį vaidmenį žmogaus gyvenime nes jų tinkamas parinkimas yra radiostezijos sudėtinė dalis, parenkanti juos pagal žmogų atitinkantį energetinį tipą. Pavyzdžiui, pušies skleidžiama energetika labiau judri ir spinduliuojanti nei sunki ąžuolo energija.

Augalų poveikis žmogui nesiriboja patalpose esančia augmenija. Nuo seniausių laikų žmonės žiūrėdavo kas auga jų aplinkoje: kokios žolės, gėlės, medžiai. Žinoma, kad prie namų auganti liepa, klevas, pušis - gerai, na o ąžuolas, ieva - blogai. Suprantama jūs negalėsite pakeisti iš pagrindų augmenijos apie savo namą miesto sąlygomis, tačiau jūs turite radiostezijos metodų pagalba apsisaugoti nuo galimai neigiamų poveikių.

Fitoradiostezija tvirtina remdamasi senuolių išmintimi: kriaušės, ąžuolai ir ievos neturi augti prie namų. Kiekvienas augalas turi specifinį nepakartojamą poveikį žmogui, savo simboliką. Tinkamai pagal žmogaus energetika patalpose parinkti augalai ir gėlės daro poveikį ne tik sveikatai bet ir žmonių charakteriui: palmės ramina nervų sistemą, jazminas padeda nugalėti depresijas ir išlaikyti gerus šeimyninius santykius, krapai gerina miegą ir t.t.

Augalai - gyvi objektai spinduliuojantys energiją ir mes turime ja pasinaudoti rasdami harmoningą tarpusavio bendravimą.